Trumpa istorija apie moterį, kuri negalėjo būti ištikima

“Šiaip ar taip žmogus yra lėtas padaras, ir užtrunka, kol ką iškrapštome iš savo užkaborių“.
“Net kai žmogus savo horizontą praplės iki Marso, jo juslės ir suvokimas liks ribotas“.

Šitą knygą lentynoje laikiau ilgai. Iš pradžių intrigavo pavadinimas, vėliau vis atsivertusi padėdavau atgal – nelipo prie rankų. O dabar perskaičiau ir radau neblogą istoriją apie dviejų porų gyvenimus, persmelktus dailininko Munko paveikslų analizėmis.

“Paskui jis parašė, kad geriau nesusitikti, daugiau negalima kartu rodytis, jis dabar turįs kai ką nauja, o Eva jo draugei esanti praeities šmėkla, visąlaik tarp jų įsibraunanti, lovoje, galvoje, visur“.
“Niekas niekada nėra niekas, ir kiekviena baimė išauga į ilgesio istoriją“.

Taip jau yra, žmogau, jei kažko nori, ir tas noras vis kirba, vis kyla į viršų vos tik panardintas gilyn, reiškia, kad reikia tą maudulį paleisti, keisti ir keistis. Net jei skauda.

“Aš nenutuokiau apie tokį artumą, nebuvau jo patyrusį, ir vis dėlto man jo visąlaik trūko, tai kėlė liūdesį, tą maudulį, kurį junti matydama praskrendančius paukščius ir girdėdama jų skardžias giesmes“.

Ir kaip kokiame filme: dvi poros ir du scenarijai. Neištikimoji išsiskiria ir randa meilę su kitu vyru; norinti išduoti persigalvoja ir grįžta pas susipratusį vyrą. Ir nei vienas scenarijus nėra geras ar blogas. Toks gyvenimas.

Tanja Langer “Trumpa istorija apie moterį, kuri negalėjo būti ištikima“

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s