Kąsnis debesies

Gero oro gaudynės. Vis šaltesni orai ryte primena, kad netrukus įsisiūbuos rudenio vėjai, nešantys žiemą, ištirpstančią pavasariu, kvepiančiu vasara, pasibaigiančia rudeniu, virstančiu į ledinę žiemą, kuri… Ir taip be galo, be pabaigos – ritasi, ritasi kūlversčiu metai.

Vis pagalvoju, ar kas manęs pasigenda, ar ieško ir neranda mano tekstų VK? O gal niekam ir nebuvo įdomu, nereikėjo. Gal.

Norėtųsi, kad ši pertrauka nebūtų kaip tas kąsnis debesies – nei į spintą pasidėsi, nei labai pasigirsi. Pamanyk, gabaliukas oro su vandens lašais ar ledukais. Tik paliesk – ir nebėra. Šlapias delnas prie kaktos.

3 thoughts on “Kąsnis debesies

  1. Yra kas pasigenda Tavo straipsnių VK.. Žurnalo skaitymą visad nuo jų pradėdavau.
    Bet ir čia būtų smagu dažniau išgirst Tave! 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s