Cut

Rutina pjauna kaip atšipęs peilis – kasdieniniai pasikartojimai zulina, zulina, ir jei ne besilaikanti rudeninė saulė, kuri, o varge, greitai dings, būtų dar blogiau. Vadinasi, dar bus. Prieš akis – dar tiek daug niūrių dienų, šaltų ir lietingų. O paskui žiema… Rodos, jau dabar laukiu pavasario, kaip tos pasimetėlės pienės, sumaniusios dar kartą pražysti rudenį.

2 thoughts on “Cut

  1. Senokai tai buvo. Ir to dėstytojo jau nebėra tarp gyvųjų. Tačiau kaip šiandien pamenu, kaip jis visada, tarsi su pasididžiavimu, pabrėždavo, kad jam bet koks oras yra tinkamas. Išmintingi žmonės sako, kad esi tai, ką mąstai ir viskas prasideda (ir baigiasi) galvoje. Galbūt aš su ta savo galva taip pat nemoku susitvarkyti ir nerandu daug šviesos, kai ima temti dar dienai neįpusėjus, kai pliaupia pilkas lietus, kai medžiai tampa juodai nuogi ir už lango tik juodai baltas peizažas. Logiškai mąstant, rutina taip pat yra tik mūsų pačių produktas, bet atrodo, lyg ji, tarsi atskiras kūnas, įsiskverbia į dienas nepriklausomai nuo mūsų valios.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s