Rugsėjis

Nors popietės saulė plaka odą iki prakaito, vis tiek jau dvelkia rudeniu – medžių pavėsyje, namų šešėlyje, ankstyvuose rytuose ir užsitęsusiuose vakaruose, vis labiau panašesniuose į naktį.

Rugsėjo 1-oji lyg ir jau nebekelia asmeninių sentimentų, bet vis tiek kutena paširdžius. Kažkoks miglotas liūdesys aplanko – kažkas pradeda mokslus, kažkas – naują gyvenimą, naujame mieste, su naujais draugais ar priešais. Užsitempę naujus džinsus plačiais žingsniais su vis dar trinančiais naujais batais. Ir nors dar daug pirmų kartų, kurie mūsų laukia, liūdna, kad ne viską įmanoma pakartoti, išgyventi iš naujo. Gal tai ir yra vadinama branda. Kai atsisukus pažiūrėti atgal, norisi nubraukti kažką pakibusio ant blakstienos. Tai tik pūkelis, ne ašara, ne ašara.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s