Metų pabaiga, ne pasaulio

O dievai, kaip greitai laikas bėga, kaip tempia mane reaktyviniu greičiu – man nespėjus nė gerai apsidairyti, pro kur mes šitaip skubame. Ar galima sustoti? Pristabdyti? Pabandome.

2015 metai nebuvo patys geriausi metai emocine prasme. Su sveikata viskas gerai, su vaiku – irgi. Mažius nesirgo, rodė ožius ir kitus naujus sugebėjimus, tapo 100 proc. vertikaliu ir greitai po erdvę levituojančiu padaru. Vasarą surengėme krikštynas, rudeniop aš pradėjau dirbti iš namų, visus metus intensyviai verčiau TED kalbas (OTP projektas). Bet emocijos…

Negaliu pasakyti, kad tai buvo nusivylimo metai, greičiau savianalizės ir apmąstymų laikas – kapsčiausi savyje be gailesčio, iškasdama tokius praeities klodus, kad darėsi bloga. Bloga nuo savęs, kokios buvau, kokia esu dabar – tomis akimirkomis nekenčiau pasaulio, aplinkinių, o labiausiai – pačios savęs. Bet po kiekvienos tamsios nakties ateidavo rytas, po pietų miego – nauja košė ir išėjimas į lauką. Kapstėmės smėlio dėžėje, gaudėme balandžius, daug nuoširdžiai juokėmės ir verkėme „pagavę zuikį“.

Pati suprantu, kad savianalizė dėl savianalizės neduoda jokios naudos. Ieškodama vidinės ramybės, bergždžiai kėliau chaosą, ieškodama atsakymų į klausimus, kurie neturi prasmės. Kartais reikia būti vandenį nešančia upe, o ne bangas šiaušiančiu vėju…

Ko norėčiau kitiems metams? Jei egoistiškai – vis dar laiko sau: sėdėjimo, tingėjimo, gulėjimo, savų mažų projektų krapštymo. Jei išmintingai – būti geresne sau ir kitiems. Nes kas tos mūsų karūnos, jei nebus kam jomis gėrėtis? O verčiau nieko sau nežadėti ir iš kitų nereikalauti – nes kartais išsikelta kartelė tampa puikia vieta skalbiniams džiauti, o ne tramplinu.

2015 metų geriausieji:

Metų žmogus – ta mergaitė, kurios niekaip nedrįstu užkalbinti, su kūdikio vežimėliu; ji tokia liūdna, kad man kaskart ją sutinkant norisi paklausti, ar viskas gerai, ir pasakyti, kad visa tai praeis.
Metų nuotykis – apsilankymas kino teatre su mažium;
Metų pojūtis – saviplaka;
Metų skonis – šilkiniai bulviniai kukuliai;
Metų nuodėmė – ir šampanas, ir vynas;
Metų receptas – Snickers tortas;
Metų kilometrai – 1 000 km ir vėl nebuvo, bet dviračiu išmyniau keletą kartų – great success;
Metų sportas – mažiaus kilnojimas;
Metų knyga – nėra, nėra… nežinau, ar bus.

Vis dar ilgiuosi jūros… Šiemet taip ir neišsiruošėme į pajūrį. Labai tikiuosi, kad kitą vasarą smėlio pilis statysime ošiant bangoms.

 

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s