#50 žodžių

Žmonės kartais būna tokie juokingi dėl savo kategoriškumo, principų ar kitų vidinių demonų. Nori-nenori, patinka-nepatinka. Negaliu žiūrėt ir negaliu atsižiūrėt. Blaškosi iš kampo į kampą, nosimi tai lubas aria, tai parketą braižo – nelygu kokia pasiutimo nuotaika aplankiusi. Reikėtų paprasčiau. Plasnoti kitų neužkliudant, tik vos prisiliečiant, tarsi kiekvienas būtų plonyčio porceliano.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s