#50 žodžių

Žmonės kartais būna tokie juokingi dėl savo kategoriškumo, principų ar kitų vidinių demonų. Nori-nenori, patinka-nepatinka. Negaliu žiūrėt ir negaliu atsižiūrėt. Blaškosi iš kampo į kampą, nosimi tai lubas aria, tai parketą braižo – nelygu kokia pasiutimo nuotaika aplankiusi. Reikėtų paprasčiau. Plasnoti kitų neužkliudant, tik vos prisiliečiant, tarsi kiekvienas būtų plonyčio porceliano.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s