#69 žodžiai

Naktį sapnavau Parulskį. Susitikome kažkokioje literatų šventėje. Aš šaudžiau akimis ir visaip kaip skleidžiau kerus. Užkibo. O gal užkibau aš? Jis taip ramiai kalbėjo šalia prisėdęs, o aš svaigau nuo vidinio pasitenkinimo, kad jis kalba su manimi, kol rūškanos filologės su pavydu vis atsisuka pasižiūrėti. Tada turėjo būti kažkokie apdovanojimai. Jis man davė butelį konjako, o aš atsistojau ir išėjau, neatsigręždama – vildamasi, kad jis mane prisivys… Užkopiau smėliu viena.

Advertisements

Įrašo “#69 žodžiai” komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s