#94 žodžiai

Šiandien dukart pasijutau nejaukiai. Prisikaupė atiduodamos taros: nealkoholinio alaus skardinė (mano), 3 Kubuš buteliukai (Ugniaus), 3 stikliniai limonado buteliai (vyro). Sukroviau į medžiaginį maišelį ir išėjom su Ugnium pasivaikščioti. Žinoma, stikliniai buteliai skamba. Einam link taromato, ir man pamažu auga gėdos jausmas – kaži kaip mes iš šono atrodome. Todėl einu ir garsiai vaikui pasakoju, kad štai einame į taromatą ir atiduosime limonado butelius. Lyg tai gelbėtų situaciją prieš aplinkinius. Taromate prasilenkiame su vyriškiu pavargusiu veidu. Paskui ėjome į parduotuvę pirkti kruasanų ir padaviau kasininkei taromato čekius, kad nereikėtų smulkinti stambios kupiūros. Ir kažkodėl vėl pasidarė gėda.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s