#111 žodžių

Kodėl geros mintys būna mažiau įkyrios už tas blogąsias? Pavyzdžiui, nerimauji, ar nieko vaikui nenutiks per porą valandų pas senelius, ir bam vaizduotė atveria savo užkulisius, ir jau esi toje akimirkoje, kai dulkėmis kvepiančioje teatro salėje pajunti vibruojantį telefoną, perduodantį vieną neramų skambutį po kito. Ir tu dar neatsiliepęs žinai, kad nutiko kažkas blogo – nusirito nuo laiptų, nukrito nuo stalo, numetė televizorių, paskerdė senelius, pabėgo iš namų ir dar triušius paleido. Kodėl dabar reikia šitaip blogai galvoti? Arba kad važiuojant po teatro pasiimti vaiko bus jau tamsu, tada iš miško išlįs koks rujojantis briedis, stabdžiai, cypiančios padangos… Kone galvą į sieną daužyk! Išvada: mes rytoj po dvejų metų einame į teatrą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s