#115 žodžių

Dažniausiai girdime frazę „lietuviška vasara“, o man norisi leptelti, kad dabar kaip niekada „lietuviškas pavasaris“ – ir vėl lietus, kiek galima?! Tokiu oru labai trūksta vienos vietos Vilniuje – kokios milžiniškos oranžerijos, kur po stogu galėtum pabūti gamtoje. Suprantu, kad romantika yra apsiauti aulinius botus, apsirengti neperšlampamus rūbus ir keliauti į mišką pakvėpuoti sodraus lietaus suplaktų kvapų kokteilio, kuris nurauna stogą su visom čerpėm, bet su vaiku tai yra tricky dalykas. Lyg ir nešalta – bam sloga. Lyg ir nekaršta – bam sloga. Po prekybcentrius slankioti – blogiausiu atveju, tie žaidimų kambariai – dar dar (jei nežiūrėsime į tai, kad kainos su euru išaugo kone dvigubai). Taip ir kiurksome namie, knygas vartydami, gaudynes žaisdami, pyragus kepdami ir tingiai laukdami normalios saulės.

One thought on “#115 žodžių

  1. Atgalinis pranešimas: Blogerių savireklamos savaitė arba kodėl verta ne tik rašyti, bet ir skaityti | Kliukarka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s