#116 žodžių

Sapnavau visokius briedus, kaip visada, bet geriausia dalis buvo, kai kažkokiame oro uoste blaškiausi tarp terminalų. Ryškiai vėlavau, tuoj užsidarys vartai ir liksiu niekur neišskridusi. Kažkokia darbuotoja pažymėjo biliete, kad man reikia kažkokio parašo, esą aš sergu, todėl negaliu skristi. Nesvarbu, kad sapne skrendu į Plungę – gal ir yra toks miestas kur nors pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Tai laksčiau, jau beveik radau tuos Plungės vartus, bet matau, kaip keleiviai išeina į lauką, tarsi eitų sėsti į lėktuvą, kaip kokiam Kaune į Ryanair, ir suprantu, kad be to parašo neverta net lįsti lauk. Tada parsikapstau iki pagrindinio posto, pameluoju, kad jau turiu vaistus, ir man uždeda parašą. O aš einu ir visu vidumi jaučiu, kad skristi nenoriu.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s