#124 žodžiai

Baisiau už kalafiorų ar trešnių kainas prekybcentriuose, yra tik tam tikro žmonių sluoksnio mentalitetas. Vakar vaikštome, toks gražus vakaras, nedidukas parkelis miegamajame rajone, iš vienos pusės vaikų žaidimo aikštelė, iš kitos – vaikų darželis. Ir bliat ant pirmo suoliuko prie parko sėdi šutvė jau raudonais snukiais, girti iki vieno, vienas chebrantas parkritęs ant kelių pučia anglis ant takelio pastatytoje šašlykinėje. Eina pro šalį mamos ir tėčiai, vesdami vaikus namo. Mamos kažkodėl pro šutvę skuodžia greičiau nei tėčiai. Kai pamačiau tą idilišką idiotų vaizdelį, man taip pasidarė koktu, kad paėmiau vaiką ant rankų ir nepaisydama jo zurzimo, nes norėjo eiti toliau, apsisukau ir grįžau į vaikų žaidimo aikštelę. Man nesuprantama, kaip galima taip elgtis viešoje vietoje – dabar galvoju, kad reikėjo skambinti policijai, bet šaukštai po pietų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s