#129 žodžiai

Aš nesukčiauju, bet šitas įrašas pavėlavo – kadangi sekmadienio vakarą kalbėjausi su dievais ir bandžiau suprasti, ką aš tokio suvalgiau, kad reikėjo lupti ožius važiuojant namo, o paskui namie gaivaliojausi kone iki pirmadienio popietės, tai manau, turiu teisę šiek tiek sužaisti ir paskelbti įrašą pavėluotai. Nes ple vos nenumiriau!

O buvo toks neblogas savaitgalis kaime – ir saulutė, ir pramogos lauke. Labiausiai mažiui patiko, nes leidome į viščiukų aptvarą – nesakysiu, kaip jis tuos vargšus paukščiukus mūčijo, bet jo juokas skardėjo ant visos sodybos. Dabar vis galvoju, ar mažius man kokio vištos šūduko į burną neįkišo savo meiliais piršteliais… Ple ple.

Geriau jau nesirgti. Bet, kaip visada – kol neskauda, tol neįvertini, kaip gera būti sveikam ir gerai jaustis. Būtų geriau, jei tokius dalykus suprastume anksčiau, nei tada, kai būna per vėlu. Pasveiksiu.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s