#132 žodžiai

Šiandien galvojau, kodėl nemėgstu svečių. Visokie skambučiai „mes po pusvalandžio užsuksim, jūs namie?“ ir panašiai man akimirksniu išmuša visus saugiklius ir aš pavirstu į medūzą gorgonę, plėšiką hocenplocą ir trigalvę kokią nors bjaurastį. Na gerai, netikėtų ir nelauktų svečių niekas nemėgsta, čia faktas. Bet ir tie iš anksto ir per aplinkui pateikiami pasiūlymai, kaip „šitąąą, kitą mėnesį man čia vyks paroda, galvoju…“ mane irgi sunervina. Kurį laiką galvojau, kad taip yra dėl to, nes esu amžinai nepatenkinta savo buitimi. Bet vieną vakarą pabandžiau įsivaizduoti, kaip atrodytų mano svajonių svetainė, mano svajonių virtuvė (čia kai visi visi planai būtų įgyvendinti ), ir pabandžiau į tą idilę įkišti svečius – ir vis tiek pasišiaušė nugara. Mano tobulame pasaulyje nėra svečių. Kam daugiau sugalvotos kavinės ir barai? Kad susitiktume su tais, su kuriais nenorime to daryti namuose.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s