#144 žodžiai

Mano miela draugė kartą rašė, kad jei kada užmatyčiau krautuvę, kurioje pardavinėja laiką, tai būtinai paimčiau jai keletą valandų. Tada atrašiau, kad ir pati akyliau žiūrėtų, mažu pastebės, kur galima įsigyti tų trūkstamų valandų paroje. Reikia ir man, juodai. Tokiais momentais pradedu skaičiuoti, kad jei galiu skirti auklei 3 Eur/val, kiek reikia pačiai uždirbti, kad tas kelias valandas nesukčiau sau galvos, ar pakankamai efektyviai dabar dirbu ar tik veltui skrolinu Feisbuką ir supermamų forumus ieškodama protingo atsakymo į savo durną klausimą. Man su matematika sunkiai sekasi, todėl renkuosi neskaičiuoti. O kai neskaičiuoji, tada gaunasi taip, kad ir nemiegu. Štai kur nuvedė efektyvumo matavimas – arba skaičiuoji ir normaliai miegi, arba neskaičiuoji ir nemiegi, nes tą laiką, kurį turėtum miegoti, tu tiesiog pradirbi arba tuščiai praskrolini (žr. aukščiau). Motyvacijos man pakanka, negaliu sakyti, kad “nestovi”, bet laiko – štai ko labiausiai trūksta. O gal ritmai reikia didinti efektyvumą?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s