#145 žodžiai

Gyvenu su sąrašais mintyse. Kartais su sąrašais ant lipnių lapelių. Tikrai su temų sąrašais vienoje programoje. Paskui su tų temų rezultatų sekimo skaičiuokle. Tada su kita skaičiuokle, kurioje sekamas kitas tų rezultatų pjūvis. Galima galvoti, kad prisistačiau mažų kamarėlių ir sukuosi, vis įdėdama ir išimdama, perkeldama tą patį kamuoliuką iš vienos kamarėlės į kitą. Maždaug taip ir yra. Užrašyta mintis suvyniojama į kamuolį, tas kamuolys praeina mezgimo mašiną, numegztas šedevras arba šūdevras (nelygu kokia tema ar įkvėpimas, gal nemiegojimo lygis ar tiesiog tos dienos sėkmės reitingas) perkeliauja kelis punktus, kol nugula skaitmeniniame šiukšlyne. Tik kartais blyksteli koks atsiminimo atšvaitas, kai rašau ką nors panašaus, tada suku galvą, o pala pala, kaip gi ten rašiau, ar tik ne kovo mėnesį, aga, matai kaip, vadinasi šį epizodą galime pakartoti – motyvus reikia kartoti, nes negali apgaudinėti skaitytojų sakydamas, kad X yra mėlynas, kai prieš tai buvo alyvinis. Taigi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s