#152 žodžiai

Miegas – klampus reikalas. Įtraukia kaip į liūną, užliūliuoja, priburia pasakų, o kartais įmurkdo į nemalonų sapną ir tyliai krizena, kai pabundi paklaikusiu žvilgsniu, kabindamasis už sienų, lovos atramos, kad ir rozetės – ko tik skęstančiam nereikia.

Miegas – mažiausia, ką dabar turiu. Bet pala, pala, šią savaitę baigiu rašyti, planuoti, komunikuoti ir visaip kaip -uoti ir eisiu ilsėtis. O ilsėtis reiškia – rašysiu Verslo klasę, paskui dar turiu krūvą reikalų, kuriuos noriu pasidaryti per tas dvi nelemtas savaites. Ir miegas – miegas yra vienas iš tų reikalų. Juk gal nueisiu miegoti anksčiau… nors savaitę iš tų keturiolikos dienų.

Nuovargis dažnai paskui save tempia nusivylimą – nors sveiko proto dalelytės suvokia, kad pesimistiškas požiūris, dažymas juodai ir visoks koks niaurojimas, burbėjimas tėra nuovargio sukelti padariniai, bet likusi galva tiesiog ošia, koks nemielas gyvenimas, o broli.

Štai rytoj jau kalendorinė vasara. Laikas pasiutiškai greitai lekia – mažiui tuoj dveji. Dievedieve, dar pora metelių ir gal jau ateis tas laukiamas pasitenkinimas?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s