#158 žodžiai

Kas yra laisvė, jei tavęs niekada neribojo nei tvoros, nei sienos – iš kur tu žinai, kada esi laisvas, o kada susipančiojęs kitų, o gal savo noru? Apsidėliojame darbais, įsipareigojimais – ne tik mylėti skausme ar varge, bet ir laiku mokėti paskolą, pasiekti darbe iškeltų tikslų. Nubrėžiame liniją namai-darbas-namai ir kantriai ją brūžiname, net jei kiti sako, kad ogo, koks įdomus mūsų užsiėmimas, kiek daug kelionių ir susitikimų – bet vis tiek brūžini liniją, net jei šokinėji tarp miestų, kultūrų, planetų ir galaktikų. O gal niekur niekada nevažiuoji – esi iš tų moderniųjų, kurie dirba iš namų, o jei gyvenamojo kvartalo infrastruktūra išvystyta tiek, kad gali kilometro-dviejų atstumu patenkinti savo apatinius, vidurinius ir viršutinius poreikius, klausimas, kiek tu esi užsidaręs savo mikropasaulyje ir kiek esi laisvas prieš save ir prieš kitus. Nebūtinai draugus ar priešus – tiesiog kitus žmones. Nežinau, kur ritasi pasaulis, bet viena žinau – man kartais norisi paspausti mygtuką STOP ir išeiti į mišką pakvėpuoti. Galbūt parėkauti. Kartu su kekše gegute.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s