#159 žodžiai

Aš esu susiraukusi, pavargusi, užsiknisusi, ištampytais nervais ir išsekusiais kantrybės aruodais, bet žinok, kai žiūriu į tave, mano akys ir širdis džiaugiasi. Kad ir kiek būčiau pavargusi, man vis tiek pašiurps oda tau prisilietus. Aš sakysiu, kad tavęs nekenčiu, bet mintyse kartosiu nesuskaičiuojamą myliu. Ir pats žinai, kad atstumdama tenoriu pajusti, kaip stipriai tu mane prie savęs prisitrauki. Laikyk stipriau, man sukasi galva…

Antra atostogų diena, o produktyvumu negaliu skųstis. Jei tokiu tempu ir toliau, žiūrėk, per savaitę padarysiu visus ant lapelio surašytus darbus. Na, tik miegoti anksčiau dar neteko nueiti – ir vėl iki 1 val. prie kompo.

Registrų centras – tai vieta, kur sveikas protas pasiklysta. Davė vakar lapą, žiūriu kaip ožys į naujus vartus – jau senokai taip kvailai nesijaučiau, nežinodama net nuo kurios eilutės pradėti. Bet dvi galvos (ypač, kai viena yra daugiau patyrusi) visada geriau nei viena. Šiandien išėjau triumfuodama, su nematoma karūna ant galvos.

Kodėl tas birželis turi būti toks vėsus? Pala, dar ateis lietūs, bus šalčiau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s