#161 žodis

Norėti neįmanomų dalykų niekas nedraudžia, kai kurie – netgi skatina. Nebijok svajoti, sako jie, svajonės pildosi, tik pakelk užpakalį nuo kėdės ir pirmyn. Kaip ten sakoma, didžiausi stebuklai nutinka už komforto zonos, ar ne? Bet žmogus, vis dėlto kaip normalus šios planetos faunos atstovas, pats savęs į pavojus nestumia. Juk gepardas bėga greitai ne tam, kad pabėgiotų, ar palenktyniautų su kitu gepardu, o kad pavytų grobį. Tikslas yra tai, kas turėtų varyti į priekį, apglušus nuo kurtinančio širdies ritmo, šuoliuojant su vėju degančiomis akimis ir jaučiant kiekvieną mažutę savo kūno sausgyslę ar raumenėlį. Aš irgi turiu tikslų, bet labai nenoriu bėgti. Ir pati suprantu, kad sėdėdama vietoje niekada nepasieksiu to, ko norėčiau. Atsistoju nuo kėdės, pasirąžau, bet žengti pirmą žingsnį sunku ne todėl, kad pirmieji žingsniai būna sunkūs, priešingai – gana dažnai pirmieji žingsniai būna lengvi, kupini entuziazmo, o todėl, kad žinau, kas bus po to – oro gaudymas burna, mušantis karštis ir geliantys raumenys, kol nesulauksiu antrojo kvėpavimo. Sunkumų neišvengsi, jei sieki tikslo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s