#162 žodžiai

Prieš dvejus metus, birželio 10-ają, 23:57 val. šį pasaulį išvydo mūsų Ugnius. Maždaug panašiu metu jau gulinėjau lovoje su įjungta sąrėmių programėle telefone ir visaip būriau, kad dar ne laikas. Laikas… Vaikai geriau žino, kada jiems ateiti.

Atėjo ir apvertė gyvenimą aukštyn kojomis. Išspardė ramų miegą, pakeitė prioritetus, net ir filmus kartais žiūrint, jei pavyksta pažiūrėti, pamatai, kad kai kurios scenos su vaikais pasidarė labai baisios arba labai liūdnos.

Bėgdamas laikas parodė, kaip toks mažas padarėlis pamažu sustiprėja ir pradeda ridentis, šliaužti atbulomis, kol vieną dieną tiesiog nušliaužia nuo lovos, bum!, aaaa! Tada jis išmoksta atsisėsti ir pasidaro neįmanoma jo paguldyti miegoti. Net ryte pabudęs, iškart sėdasi ir lipa iš lovos.

Paskui jis išmoksta judėti, ropoti nepatinka, bet atranda savo techniką, kaip varinėti po namus ant užpakalio ir vienos palenktos kojos. Tada atsistoja ir išmoksta vaikščioti. Eina įsikibęs, kol vieną dieną pasileidžia ir tampa praktiškai savarankiškas.

Išmoksta lipti laiptais, bėgioti, pats valgyti, prieštarauti, o ryte pabudus – pagulėti. Nesustojamai auga – aukštyn ir į priekį🙂

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s