#168 žodžiai

Kai aš užaugsiu, tai vairuosiu mašiną taip, kad visų akys bus normalios: o ne apvalios kaip du bliūdai. Nežinau, kam iš baimės, kam iš streso tie bliūdai apvalėja, bet faktas, patobulėjus būna geriau. Hope so.

Kai aš užaugsiu, nustosiu pavydėti kitiems gyvenimo, nebūtinai gero. Būsiu tokia supratinga, kad kiekvienas velka savo dalią ir nėra ko šnairuoti, ar pas kaimyną žolė iš tikro žalesnė, ar tai tik optinė apgaulė.

Kai aš užaugsiu, būsiu labai maloni, visada šypsosiuosi, nesikeiksiu ir neapkalbinėsiu kitų. Būsiu kaip šilkinė vata, aukso vilna ar kitas dangiškas atributas, kurį būtų gaila dėti ant žaizdos, bet labai norėtųsi paniurkyti ir priglausti kuo arčiau širdies. Bet kai užaugsiu, taip.

Kai aš užaugsiu, būsiu netobulai tobula: vis dar vaikščiosiu pasišiaušus, bet kepsiu dieviškus tortus, neturėsiu milijono sąskaitoje, bet turėsiu krūvą verslo klientų ar partnerių, vakarais vis dar tyrinėsiu odos poras, užtat savaitgaliais fotografuosiuosi kokiam nors madingam žurnalui prie svečių sienos, ir žmonės klausinės vieni kitų, o kas ta nuostabi moteris.

Kai aš užaugsiu, suprasiu, kad ne visos svajonės pildosi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s