#173 žodžiai

(2) „…bet kažkas ne taip, sako taikytojas, kūdikėlis Jėzus jau turėjo išlėkti, bet neišlekia, kažkas ne taip sovietų armijoje, ir vėl ne taip, kaip visada, ko tas kurva kūdikėlis Jėzus neišlekia, gal dėl to, kad sovietų armijos ginklai seni, ir šaudmenys jos seni, ir jos kūdikėlis Jėzus senas vos tik gimęs, ir dabar jie meta burtus, bet ne dėl kūdikėlio Jėzaus drabužių, dabar jie meta burtus, kas tą velnio miną ištrauks iš minosvaidžio nasrų, kažkas pasako, kad tai panašu į gimdymą, vadinasi, ir vėl panašu į kūdikėlį Jėzų, nes tik jis šiame pasaulyje gimsta ir miršta, ir vėl gimsta, čia jis ant kažkieno rankų, čia jis jau kažkieno gimdoje, ir Simonui iškrenta burtai priimti kūdikėlį Jėzų, jis pasiraitoja rankoves, iki dembelio liko vos trys mėnesiai, o jam tenka atsakingas vaidmuo – dalyvauti gimdyme, minos antgalyje įtaisytas sprogdiklis, membrana plona, sklinda kalbos, kad jeigu šaudoma lyjant smarkiam lietui, stambus lietaus lašas gali pažeisti membraną, Simonas žiūri į savo pirštus, jie stambesni už lietaus lašus, sutvirtėję, su nuospaudomis, per visus šiuo mėnesius, praleistus čia…“

S.Parulskis, ten pat.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s