#178 žodžiai

Kuo toliau, tuo mažiau turiu laiko. Pavyzdžiui, nusipirkau žurnalą, jau trečia diena jis guli ant spintelės, o aš jo dar normaliai nepavarčiau – tik praverčiau ir padėjau. Nesuprantu, kur tas laikas eina, nes darbų lyg ir tiek pat, o nemiegojimo laikas (kol mažius aktyvus, apie kompą galima tik pasvajoti) nesikeitė. Kažkur laiko maišelyje atsirado skylutė – turbūt užsiimu nereikšmingais dalykais, bo paskui svarbiems darbams tenka krapštyti iš panagių viską.

Išviriau tą braškių uogienę. Iš viso kiekio minus keli kilogramai “kaimynei” gavosi 17 litrų uogienės. Nuuu tai gal užteks žiemai, ką? Šiaip šiemet planuoju minimalų uogienės kiekį – tad dėl manęs tų visų mėlynių gali ir nebūti. Liko dar iš praėjusių metų, nežinau kur dėti. O prasidėjus šviežių uogų sezonui uogienės nesivalgo – liks laukti rudens ir žiemos. Va ko laukiu – tai raudonųjų serbentų. Šituos virsiu tiek, kiek jų bus. Šaldymo kameroje dar guli maišelis jų, vieną dieną reikės paversti uogiene – gaila kompotą virti ir tiek.

Liūdna pripažinti, kad dienos tuoj pradės trumpėti, nors vasara dar tik prasidėjo. Neteisinga taip, bet nieko nepadarysi. Užtat kokios vaiskios žvaigždėtos naktį rugpjūtį… Tada būna tikroji vasara. Nusibaigianti.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s