#181 žodis

Mėgstu save apdovanoti. Pavyzdžiui, padarau kokį suplanuotą darbą ir nusiperku sau knygą. Na, kartais nutinka atvirkščiai – nusiperku knygą, ją padedu, nes nėra kada skaityti, bo reikia darbus dirbti. Bet kartais apdovanojimus kaupiu sąmoningai. Štai norėčiau išgerti savo nealkoholinio alaus skardinę, bet pagalvoju, pala, štai pabaigsiu tuos rutininius darbus ir rytoj bus laisvesnis vakaras, tada galėsiu užsiimti kokia malonesne veikla prie kompo ir gurkšnoti savo alutį-birzgalutį. Apie gumines bobas man negalite nepasakoti – aš mėsą valgau.

O šiaip svajoju apie ramų pasibuvimą prie ežero. Labai noriu sumerkti rankas į vėsų vandenį. Pabraidyti, galbūt jau pasimaudyti, nors turbūt vanduo vis dar šaltas kaip raganos užpakalis, bet geru oru smagu pūkštelti kur nors.

Šiandien sėdėjome priešais vieną pašto skyrių viename prekybos centre, nes mažajam piliečiui patinka stebėti, kaip keičiasi šviečiantys skaičiai, rodantys eilės numerį. Kai prieš kelias savaites buvome banke, tai negalėjo vietoje nustygti, reikėjo vaikščioti ir bėgioti, gavo tėtis ant pečių nešioti. O dabar – sėdi, žiūri. Rodo man pirštu, patenkintas kvaksi, kai skaičiukai pasikeičia ir pasigirsta malonus Ping. Šiek tiek užtruko, kol aš jį nuo to suolelio nutempiau. Rytoj turbūt vėl norės ten eiti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s