#183 žodžiai

Šiandien yra liepos pirmoji ir aš rašau 183 žodžius. Tai reiškia, kad jau įpusėjo ne tik metai, bet ir mano rašymo projektas!

Nežinau, džiaugtis ar atsidusti. Kai pusiaukelė ištinka per atostogas, dažniausiai šiek tiek nuliūstame, nes reiškia, kad pusė smagumų jau praėjo ir nuo rytojaus likusių smagumų tik mažės. Kai darome ką nors nemalonaus, pusiaukelę dažnai vertiname pozityviau, save motyvuoji, kad jei jau šitiek ištvėrei, tai likusi dalis eis lengvyn ir lengvyn.

Faktas, kad kasdien rašyti nėra lengva, ypač, kai turi apibrėžtas rašymo ribas. Kartais norisi parašyti tik du žodžius ir juos copy-paste iki reikiamo simbolių kiekio. Ir kartais nežinau ką rašyti, kad nebūčiau nuobodi ir vien tik apie vaiką pasakojanti supermama. Bet būna dienų, kai turiu blusinėti tekstą ir ištrinti vieną kitą nereikalingą žodį, kad tilptų tai, ką noriu papasakoti. Visokių dalykų nutinka su tais rašymais.

Apskritai tai, kad pastaruoju metu daugiau rašau (kalbu ir apie darbą), padeda man visuose rašymuose. Pavyzdžiui, anksčiau Verslo klasei stenėdavau iki reikiamo simbolių kiekio, o dabar turiu save tramdyti, nes kartais netelpu į numatytą plotą. Taigi rašykite ir jūs – lavinkite “ranką” ir galvą. Bus į naudą, pamatysite.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s