#192 žodžiai

Aš tik užsimerksiu dviems sekundėms ir vėl atsimerksiu. Va, matai, atsimerkiau. Nors akys vėl limpa pačios, nes labai sunku stebeilyti į kambario kontūrus tamsoje, kol šalia vis dūsauja niekaip neįsitaisantis mažius, pala, jis tuoj tuoj užmigs, ir aš galėsiu eiti dirbti, bet taip limpa akys, dar kartą užsimerksiu, atsimerkiu gavusi niuksą iš mažo keliuko, panašu jis tuoj miegos, nu galėsiu tuoj atsikelti, gal reiktų nusikloti, pernelyg šilta po antklode, ji taip jaukiai mane įsukusi, o akys vis merkiasi, nes sunku išlikti budriam tamsiame kambaryje, pala, tuoj jis užmigs, įjungsime naktinę lempelę, vaikančią košmarų monstrus, ir galėsiu eiti dirbti, tik vėl užsimerkiu… ir atsimerkiu po gerų dviejų valandų, kai nebenoriu nei kompiuterio, nei arbatos, kurią sau buvau pažadėjusi prieš eidama migdyti mažiaus. Išslenku iš lovos, įjungiu lempelę ir nulunatikuoju iki vonios, kur pusiau sąžiningai išsivalau dantis, persirengiu pižamą ir pakeliui prigriebusi svetainėje taip pat nulūžusį vyrą įsitaisau vėl lovoje. Rytoj, taip, rytoj, sakau sau prieš miegą, padarysiu viską, ko nepadariau dabar, nes dievai mato, šiandien ir vėl pavargau, nebeliko jėgų nei kompui, nei arbatai. Vat taip va ir gyvename. Mažius jau pasveiko, bet darželiui vėl reikės sveikatos pažymos… Taip ir sukasi šėtono karusėlė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s