#196 žodžiai

Prisiminiau, norėjau parašyti apie įdegį. Vis žiūriu į tas rudes ir galvoju, kada jos spėjo šitaip gražiai įdegti. Tikrai ne Lietuvoje. Jei ir čia, tai kokiame soliariume, kuriame mistiškai paruduojama gražiai, o ne oranžinei po penkto karto (sakau taip, tarsi gerai žinočiau).

Man gražu sveikas įdegis. Aš pati noriu būti įdegusi, bet praeina štai dvi savaitės su džinsais ir balas teškenančiu lietumi, ir jau žinau, kad kai vėl sušils oras, aš bijosiu lįsti į šortus, nes mano rankos rudesnės už kojas. O kojos, ką kojos, nors ir neblogos, bet baltos.

Todėl vaikščiodama stengsiuosi nežiūrėti į savo atvaizdą parduotuvių vitrinose ar veidrodžiuose, kad tik nelyginčiau savo baltų kojų su rudomis rankomis. Galbūt apsivilksiu pačią ploniausią ilgarankovę palaidinę, kad tas kontrastas būtų kuo mažesnis. Žinau, užteks kelių gerų pasivaikščiojimų per patį saulės piką ir mano kojos vėl bus normalios, daug rudesnės nei iki tol.

Bet man patiktų pasideginti kaip anksčiau. Pasvajoti apie moterų paplūdimį ir nuogo kūno vartaliojimus kopose – tik pasvajoti. Man labai patinka saulė, tas jausmas, kai saulė šildo odą, kaip ji maloniai tvinksi ir verčia mane jaustis lanksčia kaip katė. Bet tas jausmas būna tik tada, kai ramiai guli ir mėgaujiesi laiku sau. Dabar taip nebūna…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s