#206 žodžiai

Kaip mes einame į pasimatymą. Praktiškai niekaip, nes vis nepasiruošiame arba spontaniškumas pasislepia po numykiamu “gal…”.

Praėjusį savaitgalį vaiką pridavėm seneliams, vaikas buvo irzlus, tad užuot lėkę kur toliau, tiesiog gainiojome mano naują karietą po miestelį. Princesė pratinosi prie naujų ratų, suprask.

Šį savaitgalį vėl panašiai – vaikas pas senelius, o mes neapsisprendę, ar norime kur važiuoti. Važiuojam, ką jau čia. Tai vėl gavosi naujos karietos gainiojimas, tik šįkart gerokai toliau, po apylinkes.

Planas užsukti į Paulavos respubliką menančio Merkinės dvaro griuvėsius pavirto į gana keistą kelionę žvyrkeliais – tik privažiavus tikslą paaiškėjo, kad tie kelio ženklai, trimituojantys apie apylanką dėl kelio remonto darbų, stovėjo ne veltui. Sukamės atgal. Gudrus GPS rodo, kad yra kažkoks kelias – šaunam. Tiksliau, dardam žvyrkeliu, kol galiausiai sustojame prie smagiai išmakoto kelio, svarstydami, ar pravažiuotume ir kas stumtų, jei užklimptume. Sukame ienas atgal, grįžtame į nurodytą apylanką, kuri yra toks pat šūdinas žvyrkelis.

Atidardėjom į Merkinę, pažiūrėjom. Kur toliau? Gal dar į Medininkus – nesvarbu, kad vakaras, ir jau niekas neįleis. Kvapą gniaužiantys kalneliai ir gana neblogas asfaltas, promaišiui su žvyrkeliu.

Na, o iš Medininkų kitu keliu, kad nebūtų nuobodu, dardėjome pas senelius. Ir sutemo bevažiuojant, ir vaikas pavargo belaukdamas, ir to žvyrkelio buvo kiek per daug. Namo grįžome vėlai. Ir ko ne pasimatymas?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s