#212 žodžių

Kažkas jau pastebėjo, kad parduotuvėse pamažu įsikuria kanceliarinės prekės ir kuprinės – liko mėnuo iki rugsėjo pirmosios, tad prasideda pasiruošimo šurmulys. Man, vasaras leidusiai kaime, nes šiaip aš kaime ir gyvenau, žinoma, būtų buvę smagu važiuoti atostogauti į miestą, bet gyvenime retai tokių posūkių nutinka, pakakdavo kelių išvykų prie jūros ir vietinių vandens telkinių eksploatavimo pagal orų sąlygas, norą bei galimybes, vienu žodžiu, man, vasaras leidusiai kaime, tas mokyklos laukimas būdavo savotiškas malonus. Man labai patikdavo, kai važiuodavome su mama pirkti naujos kuprinės ir naujų sąsiuvinių, penalo, pieštukų ir visų kitų mažų smulkmenų, kurios įprasmindavo rugsėjo pirmąją kaip šventę. Nes tas naujas, rausvas trintukas, kvepiantis karčia guma, buvo lygiai toks pat svarbus kaip ir nauji batai – na, trindavo gerai abu, ar ne?

Ir man patikdavo namie parsivežtus pirkinius dar kartą apžiūrėti, apgyvendinti naujus rašiklius ir tą patį trintuką naujame penale. Žiūrėti, kaip gražiai užsitraukia jo užtrauktukas – mokslo metų gale tas penalas jau bus purvinas ir nutrintas, galbūt apipaišytas kringeliais per nuobodžią pamoką, o užtrauktukas vietomis išsižiojantis, todėl išspjaunantis drožtuką į kuprinės gilumą, kad jo nerastum prieš pat matematikos kontrolinį.

Man patikdavo mano džinsai – nes būtent naujiems mokslo metams man būtinai pirkdavo naujus džinsus. Juk senuosius jau pratryniau, o per metus ir kiek ūgtelėjau.

Dabar mokytis nebenorėčiau, bet liko poreikis nusipirkti kažką naujo rugsėjui.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s