#213 žodžių

Netoli tėvų namų buvo sena, apleista sodyba. Molinis tvartas apgriuvęs, kitų pastatų nelikę, stovėjo tik senas namas su užrakintomis durimis. Sodybos ribas, tiksliau jos kiemą, žymėjo keletas medžių. Būdami vaikai kartais ten užsukdavome, bet negyvenamame kieme būdavo nejauku, tad greitai sprukdavome namo.

Prieš kelerius metus važiuodama pas tėvus netikėtai pamačiau, kad namo neliko – stūksojo tik medžiai. Pirma mintis – gaisras. Vėliau sužinojau, kad sodybos savininkai, kurių tėvai ar seneliai kadaise ten gyveno, nugriovė namą, berods sklypo pardavimo sumetimais.

Šiandien eidama iš daržo ir sakraliai tempdama pilnutėlį kibirą priskintų agurkų stabtelėjau atsipūsti ir pažvelgiau buvusios sodybos link. Žvilgsnis neįprastu kampu atskleidė, kad likę medžiai stovėjo kaip vartų stulpai – tarp jų buvo didelis tuščias tarpas, kupinas dangaus.

Tą akimirką pagalvojau, kad tai vartai į kitus pasaulius. Nes juk kažkas turi būti įstrigę tenais, toje vietoje, kur anksčiau gyveno žmonės: vyrai vylėsi, o moterys verkė, krykštavo kūdikiai ir tarškėjo virtuvės rakandai, kur lojo šunys, o gaidžiai rytais išvaikydavo velnių monus. Vietoje, kur kūrenosi ugnis ir virė gyvenimas, kur žemė gėrė pjaunamų gyvulių kraują ir savo šeimininkų žingsnių smūgius.

Galvoju, kad erdvės prisimena tai, kas dažnai kartojosi, kas truko ne vienerius metus. Galbūt ten nesivaidena, bet kažkas mistiško yra tarp tų medžių. Įdomu, ar kas statys ten namą, koks jis bus. Gal vartų į kitus pasaulius tiesiog nebeliks.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s