#215 žodžių

Rutina mus pasiglemžia tiek, kiek mes leidžiamės.

Galima vergauti švarioms grindims, rankioti kiekvieną nukritusį trupinėlį, valinėti dulkes pakampėse, ypač ten, kur ne tik svetima, bet ir sava akis nepamato. Galima, bet ar reikia?

Visada sakau, jei susitvarkiusi pasijunti geriau – tada tvarkykis. Jei rezultatas būna atvirkštinis – sėdi susiraukusi ant ką tik švariu apklotu sukamšytos sofos ir tenori nusirauti galvą, kuri vis nesiliauja klausinėjusi, ar tikrai gerai nuvalei unitazo dangtį, gal nuvalyti dar trečią kartą, juk trečias kartas tikrai nemeluoja, tikrai tikrai, tai gal reikėtų kreiptis pagalbos kur nors tai. Kartais pirmam žingsniui tereikia sau prieš veidrodį pripažinti – aš turiu problemų. Net jei ta problema kilo dėl ant veidrodžio užtiškusios dantų pastos.

Skaičiau apie mineralinius akmenis, kaip ten fiti miti su jais galima subalansuoti savo energiją, pritraukti ramybę, kai jos reikia, arba kaip tik paskatinti save kažką veikti. Gundo, labai gundo pabandyti. Gal nuėjus – tą mergaitę, kuri žaidžia su akmenukais, kiek pažįstu. Gal šitam dalykui pasiryžti nereikės pokalbių su veidrodžiu, aj, kam tie pokalbiai, visi jie baigiasi inkštirų paieška ant nosies.

Esu kažkada gavusi dovanų akmenuką, labai gražų, berods galvos skaudėjimo proga. O dabar pagalvoju, kad aš nežinau, kas tai per akmuo – net jei ir sakė jo pavadinimą, aš pamiršau. O tada pradedu galvoti, kad gal tas akmenukas kažką daro sėdėdamas tamsioje dėžutėje… Reikės nuvesti į konsultaciją.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s