#221 žodis

Vaikai perima tėvų elgesio šablonus. Jei neperima, vadinasi, mokėsi, kaip nereikėtų daryti. Protingi tokie vaikai, aklai nesekantys, o gal tiesiog palaipsniui išsivaduojantys iš ne tokios gyvenimo sampratos, ne tokio šeimos modelio, ne tokio elgesio. Išeini į žmones ir pamatai, kad galima kitaip bendrauti, kitaip dirbti, kitaip gyventi. Galbūt bent truputį geriau, nei tą darė tavo tėvai.

Pavyzdžiui, maniškiai turi nuoskaudą, kad mes nenorime dirbti kaime. Išėjome į švarius pasaulius, kur pinigai uždirbami „nieko neveikiant“, jų akimis, tiesiog sėdint prie kompiuterio ir bilsnojant klaviatūras, skambinant žmonėms, kartais su jais susitinkant ar tiesiog kažką neaiškaus dirbant (mano bandymai paaiškinti ką aš darau iki šiol nėra tiksliai suprantami).

Bet dabar galvoju (pastaruoju metu daug galvoju apie ryšius ir santykius su tėvais), kad jie padarė klaidą mums rodydami ne visai tinkamą pavyzdį. Vietoj demonstruojamo pasitenkinimo darbo rezultatais, mes matydavome tik dūsavimus, kad reikia eiti sunkiai dirbti, lažą vilkti, kad visos dienos vienodos ir nėra nei Kalėdų, nei sekmadienio. Jie visą laiką tą darbą kaime pateikdavo kaip kokią kančią, prievolę. O mes tos kančios ir prievolės nenorime.

Skambina vakar mama, ką veikiate. Oi, į Trakus atvažiavome, vaikštinėjame, ilsimės. Jums gerai, atsidūsta ji, o aš dirbu. O kas tave verčia dirbti? Pati įsikinkei ir tempi. Mes juk neįkinkėme. Kaip tyčia vis mažiau imame kaimiškų gėrybių, kažkas nutiko, kad nebesuvalgome. Tarsi bandytume parodyti, nebereikia jau tiek arti. Gana.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s