#231 žodis

Pasaulis yra nuostabus, kai tau sekasi. Kai nesiseka, tai ir saulė kažkaip ne taip šviečia, ir vėjas per šaltas, ir išvis visi tokie chujovai atrodantys, nervuoja kiekviename žingsnyje, kaip čia nesikeikus dar riebiau.

Negaliu sakyti, kad nesiseka. Sekasi. Bet labai jau iš lėto, o laiko viskam turiu mažai. Viskas miego sąskaita. Nors šiaip reikėtų nustoti gaišti laiką ten, kur jis iš tikro yra gaištamas, negeneruodamas jokios apčiuopiamos naudos, ir gal atsirastų tų valandų paroje daugiau. Bet…

Ir šiaip kai kurie dalykai keičiasi tada, kada jie nori keistis.

Štai atsirado mašina. Anksčiau pas gydytoją ir pėstute nueidavome, bet dabar gi mes turime mašiną, t.y. aš turiu, mes – reiškia, turiu aš ir vaikas. Tai sėdame ir važiuojame, nors prieš tai keletą minučių tryznioju savo galvoje, kad ten visada sunku su parkavimu ir bus man šakės su šakutėmis, kai reikės tą savo karietą kur įkišti. Bet nuvažiuojame, vietos pakankamai, įkišu savo dailų auto-užpakalį ir laimingi einame ten, kur mums reikia.

Patogumai žmogų gadina. Daro jį tinginiu. O kai esi tinginys ir patogumų vergas, tu nebenori kažką daryti sudėtingai – nori lengvai. Tad ir sėdi vakare prie apysunkio teksto, kuris nesiklijuoja, ir jau pradedi svarstyti, kad gal davaj mes jį kaip nors nuleisime kita forma, to, ko norisi – nesigauna. Sėdžiu. Klijuoju. Šlifuoju. Rašau, trinu, kiloju teksto gabalus ir visaip kaip gudrauju, kol galiausiai sulipdau. Kreivokai atrodo, bus gerai. Turiu pateisinamą priežastį – vaikas serga, o aš – tinginė.

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s