#300 žodžių

Jubiliejinis įrašas – trys šimtai žodžių. Na, jei atskaičiuotume tas praleistas dienas, kurių tikrai buvo ir ne viena (rezultatus pamatysime metų pabaigoje, kai wordpress pateiks kasmetinę apžvalgą), šiandien nebūtų “trysšimtoji” diena, bet aš nesicackinu ir seku kalendorių, o kalendorius sako, kad šiandien yra “trysšimtoji” metų diena ir šią dieną reikia švęsti, nes bykoz.

Šiandien buvo labai gera diena – geros naujienos ėjo viena po kitos, o aš lingavau kėdėje ir džiaugiausi, visai pamiršusi, kad dar nesiprausiau. Čia vadinasi – darbo iš namų privalumai. Sėdi nušiurusi, kompiuterį tukseni, aplink neplauti puodeliai, virtuvėje balaganas, o tau varo kosminė jėga į galvą transliuodama minčių hardroną, kad negali atsikelti ir penkioms minutėms užsidaryti vonioje. Baisu, kad nenutrūktų minčių gija. Galiausiai apsišlavusi džiaugsmo konfeti, kuriuos sprogdinau su kiekvienu geru laišku ir netikėtu skambučiu, nusiprausiau ir pavirtau į žmogų.

O tada išėjau į lauką ir panorėjau, kad nebūčiau išėjusi tą akimirką, kai kaimynų katinas per kiemą vijosi jau gerokai aplamdytą  balandį. Vargšas kepėstoja, jau išsikišusiu sparnu žemę pasiremdamas, o kraujas bėga srovele. Čia tavo darbas, baru katiną tarsi galėčiau ploti čiupron su tuo klaustuku. Žiūri, mosteli uodega – netrukdyk. Sėlina prie balandžio, vėl į mane pasižiūri – ką ta dvikojė žmogysta dabar darys, šeimininkė turbūt tikrai čiupron užvožtų, o šita gi kaimynė, kitaip elgiasi, nors irgi ne iš saldžiųjų, kai kelis kartus nulindo pas ją į namus, tai be ceremonijų buvo išspirtas lauk. Paskutinį kartą dar net užrėkė škacccc, nes labai jau skubėjo kuo greičiau užrakinti duris ir kažkur važiuoti.

Nieko nedariau. Pažiūrėjau, padūsavau. Balandis nukepėstojo iki kampo, kur būna šiukšlių konteinerio patalpos durys ir atsirėmė į sieną, kaip kad atsiremtų pavargęs ar sužeistas žmogus. Katinas atsisėdo netoliese. Apsukau mašiną, nubėgau į parduotuvę, grįždama žiūriu – balandis toliau kraujuoja savo kampe, o katino nematyti. Suprantu, kad nieko čia jau nepadarysiu. Nueinu. O tada galvoju – jei būtų atvirkščiai, katiną tai gelbėčiau… Kokia neteisybė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s