#315 žodžių

Įdomiais laikais vis dėlto gyvename. Kalbu ne vien apie Seimo rinkimus Lietuvoje ar Prezidento rinkimus Amerikoje. Aplink vyksta tiek daug dalykų – o kiek tų dalykų dar nematome ir nežinome, jie neprasimuša pro mūsų stiklo sienas, jų neatneša žiniasklaida, o jei ir atneša – tai tik trupinius, todėl mes kartais nusikratome net nepastebėję svarbesnių naujienų, kuriomis alsuoja pasaulis.

Vienas pažįstamas klausia, ar tau nebaisu, žiūrėk kas dedasi aplinkui. Sakau, baisu, bet neturiu kada bijoti – aš tiesiog atsisėdu prie kompiuterio ir dirbu savo darbą. Šiandien dar pagalvojau, ar platinčiau savo eilinį pranešimą spaudai, jei šalia prasidėtų karas. Tarkim, girdžiu, kaip bombarduoja mano kvartalą, o aš karštligiškai renku raides klaviatūroje – nes paskui nebus kada. Mažu internetą atjungs. Kvaila, tiesa?

Kai dirbau su viena įmone (tebedirbu, tik jau kitame lygyje) ir sekdavau komunikaciją tarp visų atstovybių skirtingose šalyse, kartais būdavo dienų, kai protas sunkiai suvokdavo realybę: mes štai skaičiuojame akcijos sėkmę, reklamos peržiūras ir kitus rodiklius, o štai iš tolimos šalies ateina laiškas, kad jų ofiso veikla prstabdoma, nes pas juos dabar siautėja uraganas, vyksta politinis perversmas ar kita socialinė ar stichinė nelaimė. Tomis akimirkomis pagalvodavau, kaip tai atrodytų – viską mesti, palikti, nes gyvybė yra svarbiau už dar vieną pardavimų skaičiuką. Ir kam tu parduosi, jei visi dabar gelbsti savo gyvybes…

Nenorėčiau dabar karo – nei šaltojo, nei karštojo, branduolinio, fantastinio ar nano. Aš turiu vaiką – man baisiau – esu toje kategorijoje, kur baimė dvigubinasi, nes esi atsakingas už savo vaiką, kur suaugusieji aukoja gyvybes dėl savo atžalų. Nežinau, ar aukočiau – bandau samprotauti, visada lengva papezėti apie teorijas, nesusidūrus su praktika (thpu thpu thpu) – bet abejonių nekyla, kad lemiamą akimirką savo kūnu užstočiau savo vaiką. Kaip ta motinystė keičia požiūrį į gyvenimą, į džiaugsmą, sveikatą ir kitus dalykus, apie kuriuos retai nesusimąstome, kol jų kas neapriboja.

Geriau nereikia. Tegu viskas būna gerai. Te visad šviečia saulė ir dangus būna giedras… taip taip. O šiaip viskas privalo būti gerai. Ir bus. Pamatysi. Bučkis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s