#320 žodžių

Praėjusio mėnesio pradžia buvo sunki, ariau ariau lygiuosius laukelius. O paskui buvo atokvėpis, pasitenkinimas savimi ir kitos gėlytės, kurios visada būna po sunkių dienų. Šis mėnuo ne kitoks, gal netgi sunkesnis – mėnesio pradžia identiška, bet sunkumai išsitęsė iki mėnesio vidurio, kai kurie darbai buksuoja, o kai buksuoja – aš pradedu irzti, o kai irztu – man pradeda viskas lėčiau eitis ir netgi nesisekti, tada aš galiu valandą žiūrėti kokias nesąmones socialiniuose tinkluose, o paskui strimgalviais pulti rašyti, nes pagaliau pramušė įkvėpimas, zaraza tas įkvėpimas, visada pramuša tada, kai reikia važiuoti pasiimti vaiko iš darželio, tada paspartėja širdies ritmas ir tik maždaug ties darželiu būnu nurimusi, kad jau viskas, aš ne prie kompiuterio, mano pirštai nestuksena klaviatūros, taigi dabar galiu rašyti tik mintyse, nes kitas prisėdimas prie savo aparato bus tik po gerų keturių valandų. Jei ne daugiau, žinoce, kaip mielu noru eina miegoti tie maži vaikai – pižamą rengiamės mažiausiai dešimt minučių su visais įkalbėjimais ir ant pižamos esančių piešinių apžiūrėjimais bei suskaičiavimais. Ufff. Kantrybės, kantrybės, kantrybės.

O šiaip viskas gerai, kol niekas neserga, kol parduotuvėse yra tų ypatingų varškės sūrelių, nes tik juos valgo mažius, kol per televizorių rodo Kakę Makę…

Beje, apie Kakę Makę. Man labai įdomu pasidarė, kiek Lietuvoje yra legalių Kakių Makių, kurioms leista naudoti šį prekinį ženklą – vardą, apsirengimą, personažą ir t.t. Nes dabar matau, kad tų Kakyčių priviso, netgi vaikui kalėdinis vakarėlis bus uber alias, nes į darželį atvažiuos Kakė Makė. Bet aš nesu naivi ir suprantu, kad vaikai matys ne tą smaguolę iš TV ekrano, o kažkokią straksančią mergaitę, vilkinčią Kakės Makės kostiumu.

Tiesiog buvome savaitgalį Nordikoje, blyn, specialiai važiavome, kad vaikui padovanotume džiaugsmo. Vaikas džiaugėsi ne itin, žiūrėjo kiek pasimetęs, vis laižėsi lūpas ir tampė mane už rankos. Prieš akis – lyg ir Kakė Makė, ir vaikai visi aplinkui ošia, bet iš tikro tai ne tai, ką jam žadėjome. Gi jau pažįsta veidus, atsimena vardus. Turbūt mažiui buvo didelis konfjūzas. Tikiuosi, per Kalėdas nusivylimo bus mažiau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s