#333 žodžiai

Koks magiškas trejetų trejetas🙂 negaliu šios dienos praleisti – reikia rašyti.

Šiandien automobilį valiau tris kartus: ryte prieš darželį, po pietų vėl prieš darželį ir tada jau po pietų miego prieš važiuojant pas logopedę. Žiema čiulpia varveklį. Nenoriu pagalvoti, kas bus, kai stuktelks koks minus penkiolika. Žinoma, jau būsime pripratę, apsirengę iki nosies galiuko ir panašiai, bet tie pratinimaisi prie šalčio tokie ilgi ir nemalonūs. Sėdžiu šiandien pas logopedę ir stebiu, kaip vaikas su ja žaidžia – kitaip nesiverčia liežuvis pavadinti to užsiėmimo -, ir viena akimi vis dirsteliu į savo raudonus pirštus. Čia, vadinasi, optimizavau laiką ir iš automobilio išlipau be pirštinių. Kiek to ėjimo per aikštelę – nė minutės neužtrunkame, bet šaltis yra žvėris, kanda vis tiek.

Dar šiandien aiškinausi, kaip veikia mistiškas ABS. Kažkoks bildukas ėmė ir pristabdžius prieš posūkį pastukseno į stabdžių pedalą. Mano širdis – laukinė – iškart nurūko strimgalviais apsnigtais laukais, o aš likau bežadė, kas čia nutiko? Net nepajutau, kad būtų automobilis slidęs, o ir greitis buvo nedidelis, max 20 km/h. Vakare pasitariau su vyru, supratau pagaliau, kas per monai toje mašinoje sėdi, kitą kartą jau širdis nelėks kaip pamišusi.

Bet šiaip vairavimas žiemą man yra dar naujas dalykas. Esu porą kartų važiavusi žiemą, bet realiai ilgą laiką buvau tik šiltojo metų laiko vairuotoja, nors ką čia pudrinu – ilgiausią laiką buvau jokia vairuotoja, labiau keleivė. Bet štai aplinkybės privertė ir pasodino prie vairo, nesiskundžiu, džiaugiuosi, čelendžinu save kiekvieną dieną, ypač valydama prišalusį sniegą nuo stiklų ir tikindama save, kad su žieminiais batais dar per karšta vairuoti.

Dar šiandien pastebėjau įdomų dalyką – nors tai nėra pirmas sniegas ir dabar visi tikrai važinėja su žieminėmis padangomis, šiandien daugumoje kelio atkarpų visi važiavo gerokai lėčiau. Kur kamštis buvo, sakyčiau, buvo atvirkščiai – judėjome šįkart greičiau, nors Ukmergės pr. irgi šįkart stovėjo iki Senukų, kur, kaip paaiškėjo, buvo sugedusi fūra. Bet rezultatas buvo nuspėjamas – bendra kelionės trukmė buvo ilgesnė kone dvidešimčia minučių. Daug. Aš jau nebenoriu pagalvoti, kaip aš vasarį važinėsiu į centrą vakarais, laimei, kad grįžtant namo gatvės jau bus gerokai aptuštėjusios, tik vėl ledas ir sniegas…

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s