#337 žodžiai

Aš visada sakiau, kad sėdint duobėje nereikia rausti giliau, bet pati visada taip darau: kai darbai spraudžia į kampą, aš, kaip tame sovietiniame filme, vis žengiu žingsnį į priekį garsiai sutikdama su kiekvienu pasiūlymu “kasti bulves“, “krauti betoną“, “šluoti gatves“ ir t.t., you know what I mean. Nes per tiekos laiko atradau, kad kuo daugiau darbų prisiimu, kuo labiau nespėju, tuo geriau aš dirbu – nes nėra laiko maivytis prieš ekraną, galvoti, kuris žodžių derinys labiau tiktų toje vietoje – imi ir iškart gerai rašai, iškart gerai verti ir visaip kaip dirbi, kas ten turi būti padaryta pagal aprašymą/lūkesčius. Ir tada tampu antžmogiu – robotu – mašina. Žinoma, po tokių dienų aš voliojuosi kaip daržovė, stumdau baldus užpakaliu iš vienos vietos į kitą, nebenoriu gyventi, tiksliau, nebenoriu džiaugtis gyvenimu ir tiesiog vegetuoju, bet tada tas etapas praeina, aš prisikaupiu kažkokios energijos, tada vėl prisiimu darbų ir varau kaip išprotėjusi.

Labai noriu išprotėjusių kitų metų. Kad norėtųsi staugti ir juoktis, ir verkti – iš nevilties, iš džiaugsmo, iš palengvėjimo. Kad eidama gatvėje pradėčiau su savimi kalbėtis (kartais pasitaiko tokių išsišokimų jau dabar), kad rėkčiau į pagalvę be garso, nes visi jau miega, o mano mintys pūškuoja nesustabdomu garvežiu, todėl man skubiai reikia visa tai išliesti, antraip pati sprogsiu, kaip kad sprogsta užkaitę vandens boileriai, kai juose nebelieka vandens, o tik karštas, visa deginantis garas.

Tai, jei dar ką nors prisižadėsiu be to, ką jau esu prisižadėjusi, pati numačiusi ir suplanavusi, kiti metai turėtų tokie ir būti – lengvai pašėlę. Aišku, nėra dar ko džiaugtis, pažiūrėsim, kaip aš verkšlensiu pirmom dienom, kai reikės važiuoti į tuos mokslus, už kuriuos man jau dabar skauda piniginę, kaip aš ieškosiu pasiteisinimų kažko nedaryti ar daryti vėliau, kaip aš tempsiu save už ausų ir keiksiu visus aplinkui, o labiausiai – pati save, nes dėl visko būsiu kalta tik pati, va tada ir pažiūrėsime, koks tas yra darbų atlikimo palengvėjimas, apsivalymas ir katarsis. Jo, geriausias momentas tai pasijusti daržove – žiūrėkit, aš vakar buvau supermoteris, o šiandien galiu voliotis su chalatu ir gerti šampaną nuo ankstaus ryto. Beveik gavosi kitų metų rezoliucija.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s