#344 žodžiai

Šįvakar pirštų galiukai kvepia žaliąja citrina. Uostau ir uostau, mėgaujuosi, tarsi bandyčiau vėl patirti tą skanumą, kurį šiandien patyriau.

Įmonės kalėdinis aka žiemos vakarėlis vyko neįprastoje, mums visiems naujoje vietoje – virtuvės klube. Ateini, stalas su įrankiais, sudėti produktai ir receptai. Gaminsim, kolektyvas. Plaunam rankas, rišamės prijuostes ir pirmyn. Meksikietiška virtuvė laukia. Iš pradžių svarsčiau, kad idėja šiaip sau, koks čia smagumas gaminti per šventę, dar su kolege paburbėjom, kad gamins merginos, o vyrukai lauks rezultato. Pasirodo, mes klydom. Buvo smagu ir visi buvo įtraukti į gaminimo procesą. Kas lupo česnakus ir svogūnus, kas dorojo avokadus, pjaustė pomidorus, mušė mėsą ir t.t. Rezultatas lėkštėje, kai jau sėdome valgyti, pranoko lūkesčius, nemaniau, kad taip skaniai pagaminsime. Parsinešiau receptų lapą, tokia tos vietos idėja – pasimokyk gaminti ir pasiimk receptą namo. Tai dabar jau spirgu, kada pagaminti vieną ar kitą dalyką – tarkim pupelių piurė kaip garnyras man patiko, bet nežinau, ar norėčiau gaminti namuose, bet salotos buvo puikios, o mėsos suktinukas – ne ką prastesnis. Gal tokį meniu reikės padaryti Naujiesiems metams. Juolab ir tekilos dar turime (ar jau nebeturime?), galime švęsti šiemet meksikietiškai.

Po savaitės sėdėjimo namuose ir tik vieno kito išlindimo miestan, bet su vaiku, niekada viena (išskyrus darbo antradienius, kai reikia dingti iš namų kelioms valandoms), šis vakaras buvo atgaiva. Pasipuošiau, išsitraukiau suknelę (ryte išsimatavau beveik visas, ką turiu, kol išsirinkau tinkamiausią šiai progai), pabuvau su žmonėmis. Netgi išgėriau mažą buteliuką alaus. Į vieną pusę nuvažiavom su kolege, o jau iš vakarėlio šiam įpusėjus ar persivertus į linksmesnę dalį, kai jau buvome pavalgę ir prasidėjo visokie žaidimai, pasiėmė mano vyrai. Ir džiugu – vyrukai puikiai susitvarkė, per kelias valandas namų neapvertė. Dar vyrui pajuokavau, po kelių mėnesių taip bus kiekvieną savaitę, nes man prasidės vakariniai mokslai, taigi vieną vakarą per savaitę turėsiu laisvą nuo šeimos, bet užimtą rimtų dalykų. Ramu, kad viskas juda gerąja kryptimi.

Paklausė šiandien manęs, ar jau ruošiuosi Naujiesiems. Gūžtelėjau pečiais, lyg dar nesijaučia tos dvasios, nors dovanos beveik jau visos yra, liko tik smulkmenos. Žinoma, papuošus eglutę namai atgis, o pradėjus burti virtuvėje nuotaiką sustiprins kulinariniai šventės atributai. Šventės bus tokios, kokias susikursime.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s