#347 žodžiai

Kažkodėl tas sniegas, besimalantis po ratais, savotiškai patinka. Suprantama, geras jausmas, kai pravažiuoji, nestringi kur pusnyje. Bet dar praėjusią savaitę čiuožinėjom kieme ant ledo ir niekaip nesugebėjau priparkuoti mašinos taip, kaip noriu, nes tiesiog ledas buvo neįkandamas. O patinka gal tai, kad visi pradeda važiuoti lėčiau, nekabo ant užpakalio prisispaudę, anksčiau pradeda stabdyti, lyg ir geranoriškesni pasidarė, labiau praleidžia, kai nori kur įlysti. Ar tiesiog jau pramokau manevruoti tarp eilių? Nors tikrai nešokinėju iš eilės į eilę, dažnai važiuoju nuo vienos sankryžos iki kitos toje juostoje, priklausomai nuo to, koks bus tikslas kitoje sankryžoje – ar tiesiai, ar suksiu į kairę ar dešinę.

Mažiui dar sloga, antra savaitė namie, vadinasi, mamai kvankt. Svajoju tiesiog pasėdėti kur tyliai su egoistiniu kavos puodeliu. Pietų miegas tikrai netinka, nes malonumas nutraukiamas bet kurią akimirką slogaus sapno, o gal tiesiog prabudimo. Rytoj gal ne, bet gal trečiadienį, planuoju vėl senelius dylinti tam reikalui – kol kas pasidžiaugs anūku, aš galėsiu pasidaryti svarbius reikalus ir skirti sau keletą minučių egoizmo.

O toliau – net nežinau. Eglutės dar neturime, dar neskubame. Lyg ir norisi, bet tuo pačiu jaučiuosi nepasiruošusi – ar jau galime įsileisti šventes į namus, ar jau laikas, kaip džiaugsimės šiemet?

Nusimato egoistiškos ir komfortiškos Kalėdos. Į kaimą nevažiuosime, tik į kitą pusę, ir tai ten tik pusdienio reikalas. Visa kita – namie, Vilniuje. Su chalatais, lėtais pusryčiais, jokių banalių mišrainių, gal net keletą filmų pažiūrėsime, ne tik vyną tuštinsime.

Galėtų tas sniegas būti toks, kaip dabar – ne šlapias, minkštas ir purus. Ir medžiai taip gražiai apsnigę, ir kaimynų automobiliai nevalyti… Yra tokių, kur nevažiuoja niekur po kelias dienas, tai ir stovi mašiniukai po baltais kupolais – kaip puikiai matosi, kas kokiu ritmu gyvena. Nors vėlgi negali spręsti, kai nežinome tikslios nevažiavimo priežasties – gal serga, gal į darbą keliauja viešuoju transportu ar pėstute. O gal turi dvi mašinas, tos vienos niekada nesutinku, o antroji visąlaik stovi kieme ir užima vietą, retkarčiais persikeldama į kitą kiemo galą.

Žiemos godos. Dar nekepėm sausainių. Šiandien mažius parduotuvėje pats į krepšelį įdėjo miltų mišinį imbieriniams sausainiams. Pavarčiau, kiek suabejojau, o paskui pagalvojau ž tiek to, iškepsim tų sausainių. Tada šventės ateis.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s