#350 žodžių

Aš nenoriu tautinio kostiumo savo vaikui. Iš principo.
Nesu prieš patriotiškumą, savo šalį ar tuo labiau patį kostiumą, bet manęs neįtikina pati idėja. Kam vaikui tokia dovana, kurios jis nesupras ir neįvertins? Tėvams? Kad skatintų mylėti savo šalį, savo tautos simbolius?

Gerai kažkas parašė jau pirmą dieną – kokį patriotiškumą tas kostiumas įkvėps vaikui, kuris gyvena sukežusioje kaimo troboje, vandenį semia iš seniai valyto šulinio, o gamtinių reikalų vaikšto už tvarto, kurio tėvas negeria tik pirmadieniais, nes gali atvažiuoti pikta teta iš soc. rūpybos?

Savo ruoštu pridurčiau dar kelis scenarijus. Kokį patriotiškumą tautinis kostiumas įkvėps vienišai mamai, kuri kiekvieną rugsėjį skaičiuoja centą prie cento, kad nupirktų savo dviems vaikams brangiai kainuojančias pratybas mokyklai?

Ir kokį patriotiškumą įkvėps jaunai šeimai, kuri po studijų liko gyventi Vilniuje, bet dar neįsigijo būsto, o banko paskolos nenori, gal net nelabai gali imti. Gyvena nuomojamame bute, kurio šeimininkė neleidžia prisiregistruoti, todėl jie negali tikėtis valstybinio darželio savo tik ką gimusiam vaikui – nei po metų, nei po dviejų. Nes jie nesiskaito lygiateisiai sostinės gyventojai, juk savivaldybė irgi panaikino galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą tiesiog „prie miesto“.

Jei verslas labai nori padovanoti kažką vaikams, yra begalė būdų. Tos pačios brangios pratybos pamokoms, stipendijos mokamiems būreliams, galiausiai geresnis maitinimas mokykloje ar net keli nauji valstybiniai darželiai. Nebūčiau prieš, jei mano vaikas eitų į darželį „Dnbiukas“ ar „Maksimėlė“ , svarbu, kad turėtų kur eiti, o ne lauktų eilėje.

Jei nežinote, kur dėti pinigų – vaikams reikia ne tautinio kostiumo, tikrai ne. Atsidarykite puslapį vaikusvajones.lt ir patys įsitikinkite. Vienerių metų Erikas svajoja apie vaikštynę-stumduką,  jo bendraamžiui Audriui reikia sportinio kostiumo, o Smiltei – šilto žieminio kombinezono. Ir dar jie svajoja apie žaislus – ne todėl, kad daugiau nieko jiems nereikėtų, nes jau visko turi, bet todėl, kad kiekvienam vaikui norisi šventės. Bent kartą metuose – tikros šventės.

Ar tautinis kostiumas padovanos tą šventę? Nebent tam berniukui ar mergytei, kuriems tautinį kostiumą išdidžiai įteiks pats ponas Ramūnas Karbauskis. Aplinkui blyksės fotoaparatų blykstės, sukaitę žurnalistai badys panosę mikrofonais ir klaus, ar džiaugiasi jie gavę dovanų. Šypsosis kiek pasimetę, gniauždami pirštukus. Ir ko gero pirmą kartą pajus, kokie vis dėlto maži jų namai, kai visas pasaulis bando įsisprausti, ir tuo pačiu – kokie jie tušti, kai visi pagaliau išsinešdins.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s