#352 žodžiai

Turiu prisipažinti, #350 žodžių įrašas yra kiek viršijęs žodžių limitą. Tai dar nieko, kitą dieną tą įrašą paskelbiau FB ir G+, ir dar pridėjau po kelis sakinius. Nes taip reikėjo. Papezėt, kaip ir kitiems. Norisi tikėtis, kad sveiko proto apraiškos dar pas mus nutinka ir verslas tiesiog neateis paremti tautinio kostiumo idėjos, nebent kokie siuvėjai, nes jiems tai reklama ir šiaip metų metų, ką ten metų, gal net viso gyvenimo, užsakymas.

O šiaip šiandien bandėme įsileisti šventę. Parsivežėme namo eglutę. Kiek juokingas momentas buvo, vyras išrinko tokią kūdą, aš ir sakau, ne, kažkokia ji liūdna. Tada išsirinkau pati iš visos krūvos, ir mintyse dar nusijuokiau, kad tikriausiai ir mano pasirinkimas atrodo liūdnokai, bet kadangi išsirinkau pati, man eglutė atrodo geresnė ir gražesnė 🙂 o kai papuošėm namie, tai išvis sutilindžiavo dangiški varpeliai ir burnas atvėrė angeliškas choras. Na, taip beveik.

Paskui kepėme imbierinius sausainius. Vaikas padėjo – su sausainių formele spaudinėjo iškočiotą tešlą. Patiko, nors patys sausainiai jam pasirodė šiaip sau – kiek neįprasti dėl prieskonių ir kvapų gausos. Žinia, visokie “gaideliai“ yra gerokai paprastesni.

Dovanų rinkimas beveik baigtas, liko kelios smulkmenos ir dar supakuoti. Eglutei dar praverstų naujos lemputės. Ir laikas sudarinėti Kūčių vakaro meniu. Kadangi švęsime namie, svarbu nepersistengti su maisto gausa, nes vaikas silkės tikrai dar nevalgys, o turint omeny jo polinkį į naujus skonius, tai greičiau pavasaris išauš, nei prikalbinsi jį paragauti kažką naujo. Nieko nebus, teks Kūčioms patiekti ką nors, ką ir jis galėtų valgyti, antraip iš dvylikos valgomų patiekalų tebus tik keli jam tinkami: kepta žuvis, obuoliai, kisielius, duona, na gal dar sausi kūčiukai be aguonpienio. Dar plotkelės, šito “vafliuko“ jis tikrai norės paragauti. Šypt.

Lyg ir norėtųsi jau daryti kitų metų rezoliucijas, pasižadėjimus ir kelti kokius didžius tikslus, bet dar ankstoka. Palaukime Kalėdų, jos praeis, o tarpušvenčio savaitė bus tas laikas, kada jau galima skaičiuoti besibaigiančių metų rezultatus ir planuoti ateinančius metus. O tada dar persiristi į naują metų skaičių. Ir vėl sukti istoriją iš naujo – laukti pavasario, nelaukti savo gimtadienio, svajoti apie atostogas ir neturėti joms laiko arba pinigų – kaip žinia, pastarieji du matavimo vienetai mėgsta prasilenkti, arba yra vieno, arba kito. Nieko naujo, bet vis tiek pradžia.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s