#356 žodžiai

Raportuoju: viskas eina pagal planą. Beveik pagal planą. Šiandien iš savo darbų sąrašo išbraukiau daug atliktų užduočių. Negana to, dar ir darbui, už kurį pinigus moka, padirbėjau. Darausi supergalių turinčia moterimi, tik nežinau, ką daryti su tais atsikišusiais raktikauliais – šiandien nusipirkau porą drabužėlių (ta proga, kad save labai myliu) nesimatavusi, namie supratau, kad vieną rūbą vis dėlto reikėjo matuotis – būčiau nepirkusi. Bet pasistaipiau prie veidrodžio, patampiau skvernus, rankoves, aj, sunešiosiu. Neprapuls.

Vis stabteliu prie šaldytuvo ir skaitau Kūčių vakaro meniu. Kažkoks jausmas, kad per mažai maisto, nors patiekalų tiek, kiek turi būti. Tada kritiškai pamatuoju savo ir vyro skrandžius – nu nesuvalgysime mes tiek daug silkės. Gal nebus alkani metai, jei pasigaminsime tiek, kiek suvalgysime per vieną vakarą? Nors kokiais stebuklais aš tikiu – kas gali suvalgyti tiek daug visko vienu prisėdimu, net dviem ar trim prisėdimais. Save tramdau, nes žinau, kad įsisiautėjus su maistu, paskui laukia nuobodus likučių naikinimas. Tikiuosi, šito išvengsime. Žuvies patiekalų, jei ir liks, turi likti tik kitos dienos užkandžiavimui. Su kitais valgiais – panašiai. Na, neskaitant tokių Kūčių patiekalų kaip medus ar riešutai, kurie niekam nekliūna ir gali spintelėje laukti savo valandos.

Tortą Kalėdoms vis dėlto išsirinkau seną gerą medutį, kuris nenuvilia – klasika vienok. Nes kai pradedi mandravoti su visokiais Marakešais su mandarinais ar mangų tyrės piurė, tada kelias dienas atgailauji, kad tortas nedžiugina – kažkodėl daugiausiai laimės tada suteikia paskutinis gabaliukas, kuris jau būna tinkamai pastovėjęs, biskvitas sudrėkęs, o visokie nesklandumai, kaip moliūgais kvepianti mangų tyrė, dingę.

Dėl naujųjų metų vakaro meniu dar nesuku sau galvos. Po darbo vakarėlio su meksikietiška virtuve buvau užsikepusi daryti kažką panašaus, bet entuziazmas pamažu blėsta – kai kuriuos patiekalus būtų gerai patestuoti iki šventės, tačiau nesinori valgyti tą patį antrą kartą po nedidelės pertraukos. Čia kaip ir lašiša ima ir atsibosta – lyg ir skanu, bet nedžiugina. Turbūt teks ištraukti ką nors iš senosios artilerijos – mėsos suktinukus arba ką nors įdarytą kažkuo.

Vieną žinau tai tikrai – rytoj kepsiu saują sausainių vaiko darželiui. Gavome tokį nurodymą – kad kalėdų šventei vaikai turėtų po kelis sausainius. Kepėm savaitgalį, bet jie tokie – beveik nevalgomi – teks vaikams iškepti kokių lengvų, neįpareigojančių. Saują, why not. Kaistanti orkaitė dar niekam žiemą nesutrukdė. Net ir tokią kaip ši.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s