Jis sako, kad atsitiktinumų nebūna…

Sometimes intuition backfires.

Parėjusi rakinu duris. Nevalingai pasižiūriu į saugos tarnybos lipduką, koks tas trumpasis numeris visokiems atvejams. Nuimu signalizaciją. Ne, nenuimu. Nepataikau šiek tiek. Pradeda kaukti. Aaaa! Traukiu telefoną ir skambinu atsiprašyti, kad netyčia įjungiau signalizaciją (jau antras kartas) ir jokio man saugos ekipažo nereikia (neturiu kuo vaišinti).

Klausimas: jei aš nežinojau, kad nepataikysiu surinkti kodo, kodėl pasižiūrėjau į telefono numerį tam atvejui?

Kartais tos smulkmenos, naminiai kaukai, bildukai, moteriška intuicija, ar nuojauta bei ryškūs, retkarčiais (visa laimė!) besipildantys sapnai vargina – nes užtenka mestelti kvailą mintį į kosmosą, ir tai pradeda pildytis.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s