Kaip greitai bėga laikas…

Publikuota Verslo klasėje, 2011 m. Vasario numeryje.

Pypteli telefonas. SMS žinutė: „Trečiadienį mums gimė Laurynas, sveikas ir žvalus, 52 cm, 3,6 kg“. Džiaugiuosi jaunų tėvelių laime ir tuo, kad mirus bobutei negausiu SMS, skelbiančio, kad Anelė paliko šį pasaulį sverdama 72 kg ir būdama nuo žemės 165 cm arčiau dangaus. Jie klystų, jei taip darytų – ne dėl to, kad negražu paskelbti paskutinius tokius skaičius žmogaus gyvenime, klystų, nes jie nežino žmogaus sielos svorio, jo sparnų ilgio. Tiek daug netelpa į karstą.

Gimsti ir iškart įstoji į skaičių virtinę: po devynių (juk tu normalus vaikas, taip?) mėnesių nardymo vandenyse, tavo pirmas oro gurkšnis įgauna datą, laiką, svorį, ūgį. Ar visi pirštai, ar atitinki visas normas. Gimdamas gauni zodiako ženklą ir metų žvėrį-amuletą. Gimiau Žiurkės metais, labai juokinga.

Ir viskas, ratai rieda pakalnėn – skaičiai, skaičiai, skaičiai… Mykolas, gimęs 1982 m. trylikto mėnesio trisdešimt antrą dieną, būdamas tėvo plaštakos ilgio ir mamos krūties svorio pristatomas pasauliui kaip čempionas. Akušerių eilė kabina aukso medalius, čepsi patenkinti lūpomis ir pagarbiai linksi, jaunai šeimynai išvažiuojant iš gimdymų namų. Nuo šios dienos Mykolas pradėjo savo gyvenimo varžybas.

Jam dabar reikės naktimis neverkti, visada suvalgyti savo košę, nenuvilti mamos prieš jos drauges, bendradarbes, ypač pašalinius žmones – šiukštu pulti į isteriją žaislų parduotuvėje. Mykolas eis į darželį, kur auklėtojos skaičiuos dienas, kiek jis ištvers nepridirbęs į kelnes. Eis į mokyklą, kur jam už namų darbus rašys didesnius ir mažesnius įvertinimo balus ir pažymius. Jis bus ilgai bandomas ir vertinamas skaičiais, o pradėjęs dirbti taps dar labiau priklausomas nuo skaičių: valandų, atlygio, atskaitų.

Merginos jį vertins už tris matmenis: ūgį, ilgį ir turimus piniginius vienetus arba piniginės storį. Kaimynai ir giminės – už susikurtą pragyvenimo lygį ir turimą turtą. Bankas – dėl pajamų ir ryžto skolintis bei laiku mokėti įmokas už įvairias paskolas. Visi Mykolą vertina. Net pasakymas, kad jis gyvena gerai turi savo įvertinimą: jei neseniai baigėte kurias nors universitetines studijas, atsimenate, kad dešimtukas lygu puikiam įvertinimui, devintukas – labai geram, aštuntukas – geram ir t.t. Šiandien Mykolas gyvena tik aštuonetui. Kaip ir mes visi, greičiausiai.

Ar galėtume pamiršti skaičius? Nustoti skaičiuoti: pridėti, atimti, dauginti, dalinti? Nereikia klausti, kur atsidurs jūsų žvilgsnis, jei po kurio laiko nuo sienos kas nors nukabins laikrodį – jūs bergždžiai kelis kartus per dieną užmesite akį ten, kur slepiasi Jūsų dienos laikas, o jo, bjaurybė, nebėra…

Laikas gimti, laikas gyventi, laikas kurti šeimą, laikas… dirbti, pirkti, mirti. Stop! Pamirškime visa tai. Pradėkime dieną be skaičių: kelkimės tada, kai atsibusime, valgykime tada, kai norisi, ir dirbkime tiek, kiek sugebame. Kodėl galvojame, jog be laikrodžio nežinosime, kaip gyventi, ką daryti? Nežinau kaip jums, bet man dažnai įkvėpimas ateina gerokai po darbo valandų. Galėčiau išties puikiai (dešimt balų!) dirbti, bet aš dabar sėdžiu automobilių grūstyje ir nejučiomis fiksuoju, kiek laiko važiuoju namo.

Žinoma, mokesčių inspekcijai ir įmonių buhalterėms būtų didelis vargas suskaičiuoti tokių atitrūkusių nuo laiko žmonių darbo valandas. Bet… ar mes neiššvaistome dalį dienos smaksodami internete, organizuodami niekam nereikalingus susirinkimus ir važinėdami po dar mažiau svarbius susitikimus? Žinoma, geri santykiai su partneriais, bendradarbiais yra svarbu, tam mes skiriame nemažai laiko, tačiau juk nebūtina mums susitikti, kad suorganizuotume renginį, pasirašytume pelningą sutartį ar… tiesiog ramiai kartu dirbtume.

Bet kur tau. Per televizorių moterims kišama reklama, kad be produkto X sunkiai paslėpsime laiko pėdsakus veide. Laiką reikia slėpti. Ne tik nuo vyrų, bet ir nuo draugių ir mamų, vis primenančių, kad tau laikas gimdyti. Ir kai maži vaikai tave pradeda vadinti teta, neraukyk kaktos, kad nepastebėtų pirmųjų raukšlelių.

Mūsų laikas skirtingas, santykiai su skaičiais – taip pat. Prie Vilniaus Rotušės pastatytas informacinis stendas, kuriame rašoma apie keturioliktą amžių – šis lietuviškame variante nurodytas romėniškais skaitmenimis, angliškame – arabiškais. Tai kodėl mes trečiojo pasaulio šalis? Ir išvis mūsų laikas visada prasilenkia: skrydis Vilnius–Ryga lietuviams trunka trisdešimt minučių, anglakalbiams – keturiasdešimt. Foooty (angl. forty) – aiškiai ištaria lėktuvo balsas ir aš juo tikiu.

Tokia Ieva iš Stebuklų šalies savo tinklaraštyje visai neseniai parašė: „Klysta antropologai teigdami, kad […] urvų piešiniuose priešistorės dailininkas pavaizdavo medžiolės laimikį. Neabejotinai klysta. Tas žemakaktis žmogėnas norėjo perduoti ateities kartoms svarbią žinią. Jis nemokėjo pavaizduoti laiko, neturėjo laikrodžio, nemokėjo rašyti. Neklusnia gauruota ranka jis paėmė anglies gabalą ir nupiešė bėgančius gyvūnus, tarsi sakydamas „kaip greitai bėga laikas… “.

Išties… Laikas visada buvo toks – bėgantis paknopstomis, ar tingiai sliūkinantis. Jis visada buvo, kol kažkas nesugalvojo jo skaičiuoti, įterpti į valandas, minutes ir sekundes. Sukarpyti jį į dieną ir naktį, pirmadienį ir penktadienį. Ir net tiksliausi laikrodžiai gali atsilikti – nes laikas yra nepavaldus Žemės sukimuisi. Vieni sako, kad ji lėtėja, kiti – kad greitėja, sutaria tik dėl vieno – jos sukimosi greitis nėra pastovi konstanta. Kas kelerius metus prie pasaulinio koordinuotojo laiko (UTC) prideda papildoma sekundė, kad atominis laikas nenukryptų nuo astronominio. Protingi dėdės kalba, kad ateis diena, kai papildomos sekundės mums reikės kiekvieną dieną.

Nereikia man tos sekundės, nereikia. Tai tik kvėptelėjimas, snaigė, vienas mirksnis. Nuo šito niekas nepasikeičia – tik mūsų gyvenime atsiranda vienu skaičiumi daugiau. Šiandien mes visi mykolai, sugraduoti kaip matavimo stiklinės. Tebūnie pustuščios ar puspilnės – viskas telpa į skaičių virtinę. Ir man šiek tiek liūdna, kad vieną dieną mano skaičių kelionė pasibaigs. Kita vertus, tai bus laisvės pradžia – pavirsti neišmatuojamu matmeniu. Be svorio, be apimties.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s