Kristalai

Gatvės ūžesys pamažu nutyla ir klampi tamsa apglebia daiktų kontūrus, kad naktį sumasčius nupėdinti į vonią viskas atsidurtų ne savo vietose ir rankos vis atsiremtų į nežinia iš kur atsiradusias durų staktas, o kojos kluptų už pačios šlepečių. Visa, kas dieną rodėsi aišku, tamsoje pavirsta juodomis katėmis, kaukais ir neregėtais sapnų padarais. Ryte, šviesai vis daugiau išplešiant kambario oro, daiktai sugrįžta į savo vietas ir kristalizuojasi tvarka. Kaip kad cukraus kruopelytės karštoje keptuvėje susilydo į tąsią, greitai stingstančią karamelę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s