Be OK

Oro uostuose aš kartais perku angliškus žurnalus. Moteriškus, žinoma – neįpareigojantis ir nevarginantis skaitalas užmušti laiką laukiant skrydžio ir jo metu. Paskutinis pirktas “Glamour”.

Perskaičiau gal pusę. Įstrigo Jennifer Lopez interviu ištarti žodžiai, nors jau tiek girdėta (ir pati esu tai ne kartą sakiusi):

“You’ve got to love yourself first. You’ve got to be OK on your own before you can be OK with somebody else. You’ve got to value yourself and know that you’re worth everything”.

Štai sutvarkysiu namus. Iškepsiu rabarbarų pyragą. Įsipilsiu vyno ir būsiu absoliučiai OK. Turbūt.

360

360 laipsnių

Kai atsiguli 12 val., ir atsikeli kitą dieną tuo pačiu metu – laikrodžio rodyklei apsukus 360 laipsnių ratą.
Kai išeini ir grįžti į tą pačią vietą. Atrodo, niekas nepasikeitė, bet tu jau kitoks – įgavęs patirties, randų ir istorijų.
Kai puodelis kavos sukamas rankose.
Kai keptuvėje čirška paleistas kiaušinis.
Kai pirštais sukioji savo mylimiausius auskarus.

180 laipsnių

Kai atsiguli vidurnaktį ir atsikeli 6 val. ryto.
Kai iš taško A nueini į tašką B.
Kai puodelis kavos perduodamas iš rankų į rankas, paliečiant pirštus.
Kai keptuvėje skrunda duonos riekė.
Kai nuo piršto smunka žiedas.

90 laipsnių

Kai nueini miegoti, bet vartaisi lovoje ir prabundi kas tris valandas.
Kai pakeiti suplanuotą maršrutą.
Kai puodelis kavos nuvirsta ir išsilieja.
Kai sulūžta patys mylimiausi auskarai.

0 laipsnių

Kai nebesvarbu.

Kaip vaškas

Mažas mažas
ka-ro-liu-kas…
Rieda rieda
ka-muo-liu-kas…
Cik cak, cik cak…

O mažojo kumeliuko jau nebėra. Kaip tas gyvenimas sulipdytas – čia yra, čia nėra. Lyg nieko nebuvo. Gal prisisapnavo išties. Mes didžiąją gyvenimo dalį pramiegame – koks skirtumas, užsimerkę ar atviromis akimis – ir kas blogiausia, mes miegame ir to nepripažįstame. “Viskas gerai”, burbtelime ir atgal panyrame į vaškinį letargo miegą. Tsss! Nežadink mūsų, mes nenorime nieko keisti.

Nes kalbėti visada yra lengviau, nei daryti.

Cik cak, cik cak…

Žinai tą jausmą, kai nori naktį išlipti iš lovos kaip įmanoma tyliau? Rodos, paprasta, bet taip sudėtinga. Kiekvienas krustelėjimas pakeičia šalia miegančio kvėpavimą, kiekvienas minkštas pėdos žingsnis dunkteli į kito sapną ir jis gali bet kurią akimirką pabusti. Mes dažnai nenorime žadinti kito… Temiega. Tegu nemato, negirdi… Bet ar neskauda būti vieninteliu pabudusiu, kai aplink visi sustingę vaške? Truputį.

Dar nesužėlė tos pievos, kuriose mes jodinėsime. Dar žirgai nesuaugo – per dideli balnai ir kamanos, per sunkios balnakilpės… Pasaulis nebeturi krašto, kur josime?

Mažas mažas
ka-ro-liu-kas…
Bėga bėga
ku-me-liu-kas…
Cik cak, cik cak…

Bardakas

Mano gyvenime trys bardakai: šeimoje – bardakas, asmeniniame gyvenime – bardakas ir darbe – vėl bardakas. VLKK sako, kad tai žargoninė svetimybė – pritariu. Norėčiau šitas svetimybes išgrūsti iš savo gyvenimo.

Kažkur ir vėl planetos blogai susisuko, ar joms susuko, nesuprasi, bet galėtų ir… Tiek to.

It’s alright, it’s alright…

Pandora

Tik tak.
Laikas baigiasi, sako jis. Ir kas belieka – tik atsidusti ir susivynioti atgal į save. Skausmingai.

* * *

Mes ilgai ieškojome lobių, tuščiai kasinėdami šią bergždžią, pykčiu išdegintą žemę, bet niekas nežinojo, kad tuose namuose kažkas po lova slėpė Pandoros skrynią. Ar atidarė kas, ar pati sudulo laiko tėkmėje, bet kas septynis mėnulius iš skrynios išsiridendavo demonų brangenybės – nudardėdavo kreivomis grindų lentomis ir atsitrenkdavo į krosnies koklį. Bam! Laikas.

Ir tų namų moterys eidavo kirviu per gyvenimą – skaudžios iki kaulo, geliančiai šaltos ir deginančiai aštrios. O vyrams niekada nesibaigdavo įniršis, kartais beprasmiškai bukas, niekam nereikalingas.

Ir vis tiek saulė tekėdavo iš rytų, o leisdavosi į vakarus – pasaulyje buvo sava tvarka, nepavaldi žmonėms ir jų nelaimėms. Pandoros skrynia skirta tik niekingiems žmogiūkščiams.

O ką padarysi. Nieko.

Laikas priprasti ir tiesiog laukti.

Bam!

Taurė

Žinote, kas čia?

Giro d’Italia taurė – demonstruota Milane, o šiandien įteikta varžybų laimėtojui. Smagus pasitenkinimas pamatyti tokį prizą iš taip arti. Netgi truputį įkvepia tęsti savo 1000 km planą. Pala, tegu nustoja skaudėti kojas, praeina Login’as ir sėsime vėl ant dviračio. Promise!

Joe le taxi

Nesipuikuok savo automobiliu, nes kažkur tokį vairuoja ir taksistai.
Chrysler taksi, užfiksuota prie Lecco traukinių stoties. Gaila, nespėjome užfiksuoti taksi…. Porsche. Rimtai.